Stalo žaidimai žaidžiami nuo neatmenamų laikų. Seniausiu stalo žaidimu iki šiol laikomas egiptietiškas Senetas, rastas kapavietėse, kurios statytos daugiau nei 4 tūkst. prieš mūsų erą metų. Šachmatai taip pat galėtų girtis savo ilgaamžiškumu, nes manoma, kad panašūs žaidimai egzistavo jau prieš 5 tūkst. metų. Šachmatai sukurti pagal karo modelį, todėl lavina strateginį mąstymą, budrumą, suteikia išminties.
Ilgą laiką įvairūs stalo žaidimai laikyti aukštuomenės pramoga, puikiu šeimos laisvalaikio praleidimo būdu. Visgi net ir dabar, vyraujant naujausioms technologijoms, stalo žaidimai neužleidžia pozicijų ir yra laikomi ne tik pramoga, bet ir nauda sveikatai.
Dabar, kai daugelis žmonių yra nutolę, kai bendrauja pasitelkę moderniąsias technologijas, stalo žaidimas gali labai suartinti. Žaisdami privalome bendrauti su savo žaidimo partneriais ar priešininkais – gyvais žmonėmis, o ne menamais žaidimo dalyviais. Žaidimas – puiki priežastis pasikviesti draugų į svečius ir vakarą praleisti bendraujant akis į akį. Taigi stalo žaidimai reikšmingi gerinant socialinius įgūdžius.
Be to, žaidžiant stalo žaidimus apima teigiamos emocijos. Džiaugsmas, juokas, azartas bei, žinoma, noras laimėti. Pozityvios emocijos teigiamai veikia ir žmogaus sveikatos būklę. Tad stalo žaidimai gali padėti įveikti stresą. Teigiamos emocijos, kurios apima žaidimo metu, gali stiprinti imuninę sistemą, tad išties pravartu bent kartais su artimaisiais pažaisti seniai užmirštą žaidimą.
Stalo žaidimai suteikia galimybę nors trumpam atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių ir pasinerti į nuotykius. Akimirksniu galima tapti lobių ieškotoju, keliautoju, bankininku ar kitokiu žaidimo personažu. Tai padeda atsipalaiduoti, nukreipti mintis nuo darbų ir rūpesčių.
Be to, stalo žaidimus galima žaisti, kur tik norime: namuose, vakarėlyje, sodyboje, nes jiems nėra nei vietos, nei oro sąlygų apribojimo. Juk nes visos pramogos taip lengvai prieinamos.
Kai žmonės pajaučia konkurenciją, jie tampa labiau motyvuoti. Pavyzdžiui, žaidimas šachmatais ar šaškėmis skatina ne tik mąstyti, bet ir pabudina norą laimėti, aplenkti priešininką, taip turime išmokti konkurencijos taisyklių. Tačiau jos parodo, kad sveika konkurencija, noras pasiekti savo tikslą yra naudingas. Neretai įgūdžiai, įgyti žaidžiant įvairius žaidimus, nejučia panaudojami ar atsiskleidžia ir tikrame gyvenime.
Vaikai į žaidimus žiūri rimtai, todėl laimėjimai ar pralaimėjimai jiems labai svarbūs. Laimėję jie džiaugiasi, stengiasi ir kiti kartą pasiekti tiek pat ar net daugiau, nors suaugusieji žino, kad laimėta galbūt dėl atsitiktinumo. Visgi mokomas paisyti taisyklių, vaikas skatinamas laikytis disciplinos, sulaukti savo eilės, išklausyti ir gerbti kitą.
Žaidžiant ne tik įdomiai, bet ir naudingai praleidžiamas laikas. Šiais laikais daugybę matematinių ir loginių užduočių atlieka įvairios programos. Todėl žmogui dažnai tampa sunku prisiminti elementariausius dalykus, pavyzdžiui, telefonų numerius ar darbus, kuriuos turi atlikti. Būtent loginiai žaidimai, gerinantys atmintį ir mokinantys numatyti į priekį ne tik savo, bet ir varžovo ėjimus, skatina smegenis aktyviau dirbti.
Stalo žaidimai lavina atmintį, skatina strategiškai mąstyti. Žinoma, šių gebėjimų ugdymas priklauso nuo žaidimo tipo. Vieni labiau orientuoti į strategiją, kiti – atminčiai lavinti, o kiti – į kognityvinius gebėjimus.
Tyrimai rodo, kad stalo žaidimai turi didelį teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Pavyzdžiui, reguliariai žaidžiant stalo žaidimus, sumažėja tikimybė susirgti demencija ir Alzheimerio liga, taip pat tokie žaidimai mažina depresiją. Kitos laisvalaikio veiklos, pavyzdžiui, skaitymas, keliavimas, sodininkystė tokio stipraus poveikio neturi.
Vieno tyrimo metu buvo analizuoti 469 žmonės, kuriems buvo 75 ir daugiau metų. Jų buvo paprašyta apibūdinti savo laisvalaikio veiklą. Nors per penkerius metus 124 iš jų susirgo demencija, o 61 – Alzheimerio liga, tačiau tyrimas atskleidė, kad tiriamieji, kurie žaisdavo stalo žaidimus, sirgo kur kas silpnesne demencijos forma.
Stalo žaidimai žaidžiami nuo neatmenamų laikų. Seniausiu stalo žaidimu iki šiol laikomas egiptietiškas Senetas, rastas kapavietėse, kurios statytos daugiau nei 4 tūkst. prieš mūsų erą metų. Šachmatai taip pat galėtų girtis savo ilgaamžiškumu, nes manoma, kad panašūs žaidimai egzistavo jau prieš 5 tūkst. metų. Šachmatai sukurti pagal karo modelį, todėl lavina strateginį mąstymą, budrumą, suteikia išminties.
Ilgą laiką įvairūs stalo žaidimai laikyti aukštuomenės pramoga, puikiu šeimos laisvalaikio praleidimo būdu. Visgi net ir dabar, vyraujant naujausioms technologijoms, stalo žaidimai neužleidžia pozicijų ir yra laikomi ne tik pramoga, bet ir nauda sveikatai.
Dėlionės iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip paprastas žaidimas vaikams, pernelyg nesiskiriantis nuo kitų galimų alternatyvų. Ir visgi, skirtumas yra – ypač kalbant apie dėlionių teikiamą naudą su jomis žaidžiantiems vaikams.
Puzlės – tai daugiau nei paprastas žaidimas. Tai savotiškas protinis iššūkis kiekvienam žmogui, kurio įveikimas yra ypač naudingas būtent mažiesiems, kurie tokiu būdu gauna galimybę efektyviai lavinti savo analitinį mąstymą, taip reikalingą dėliojant dėliones. Pastarasis yra lavinamas paprastu principu – dėliojant dėliones žmogus yra priverstas analizuoti kiekvieną pamatomą detalę bei ieškoti jos atitikmens pradiniame piešinyje, kuris dažniausiai yra pateikiamas ant dėžės, kurioje buvo įpakuota puzlė.
Vaizduotė – dalykas, kuris šiomis dienomis įgauna vis didesnę reikšmę siekiant išsiskirti iš pilkos konkurencinės masės, kadangi būtent vaizduotės dėka žmonija turi progą atrasti kažką naujo ir be perstojo progresuoti. Tad jei norite, jog jūsų vaikas būtų svarbi viso žmonijos progreso dalis – lavinti jo vaizduotę jau nuo mažens yra išties labai svarbu, ką galima padaryti būtent siūlant vaikui tendencingai išbandyti vieną ar kitą dėlionę. Šiuo atveju geriausiai tinka kiek sudėtingesnės delionės, kurios yra dedamos ne pagal nurodytą piešinį, bei reikalauja kur kas daugiau improvizacijos bei būtent vaizduotės pastangų – jos maksimaliai aktyvina smegenų zonas, atsakingas būtent už tokį protinį darbą, ko pasekoje yra garantuojamas maksimalus progresas šioje srityje.
Taip, jei kalbėsime apie pačias paprasčiausias puzles – jos vargiai kažkuo prisideda prie erdvinio matymo lavinimo. Visgi, situacija kardinaliai keičiasi kalbant apie kiek įmantresnes 3D, kurių šiomis dienomis įvairiose parduotuvėse galima rasti vis dažniau ir dažniau. Taip, tokios dėlionės dažniausiai kainuoja kiek daugiau už įprastas puzles, bet tenka pripažinti, jog jos yra visapusiškai dėmesio vertas pasirinkimas. Ir ne tik dėl to, jog yra įdomios ir unikalios, ko pasekoje vaikui su jomis nuobodu tikrai nebus – jos išsiskiria ir būtent minėtu faktu, jog efektyviai lavina erdvinį matymą, kuris vaikui bėgant metams gali atnešti tiesiog milžinišką naudą.
Kontaktai