Apie šachmatus

Šachmatų žaidimas vienas iš įdomiausių ir kartu sudėtingiausių intelektualiųjų žaidimų, kuriuos sugalvojo žmogaus protas. Dabartiniai šachmatai turi žaidimo, sporto ir meno elementų. Gal būt dėl tokio įvairiapusiškumo jie labai patraukia, sužavi šiuo žaidimu susidomėjusius žmones. Dar manoma, kad šachmatai traukia savo dinamiška situacijų ant lentos kaita, kai susidaro naujos, dar žaidėjui nežinomos, nestudijuotos pozicijos. Tada, kaip ir gyvenime, reikia primti apgalvotus sprendimus, spręsti vis naujus iššūkius ir taip visą partiją, nes viskas ant šachmatų lentos visą laiką kinta nuo partijos pradžios iki pabaigos. Manoma, kad tai kažkiek imituoja žmogaus gyvenimo eigą, žmogaus gyvenimo kelią su klaidomis ir pasiekimais. Pasibaigus partijai šachmatininkai analizuoja partijos eigą , ieško padarytų klaidų, randa jas, iš jų mokosi ir tikisi geresnių rezultatų sekančioje partijoje. Nesėkmingai baigęs partiją gali pradėti kitą, ištaisyti darytas klaidas - „pradėti naują gyvenimą“. Taip dabar aiškinamas tas didžiulis šachmatininkų prisirišimas prie šio žaidimo , neretai trunkantis visą gyvenimą.

Šachmatų taisyklės

Šachmatai žaidžiami ant medinės ar kitokios šachmatų lentos. Žaidžia du žaidėjai, iš viso yra 32 (16 kiekvienam) šešių rūšių figūros. Visos jos juda skirtingai. Žaidimo tikslas yra paskelbti matą, t. y. padaryti taip, kad kitame ėjime priešininko karalius būtų nukirstas. Matas yra žaidimo pabaiga. Kartais laimima ir kitokiais būdais – priešininkas gali pasiduoti, jam gali pasibaigti laikas, priešininkas gali pažeisti kokias nors taisykles „už lentos“, jei žaidžiamas oficialus turnyras. Taip pat yra keli būdai baigti partiją lygiosiomis. Kiekvienas žaidėjas privalo padaryti vieną ėjimą (ir ne daugiau) ir laukti varžovo atsakymo, po kurio jis vėl daro savo ėjimą.

Šachmatai žaidžiami ant plokščios lentos, padalintos į 64 laukelius (8x 8), skirtingų spalvų (žr. diagramą), ant šios lentos žaidžiama ir šaškėmis. Šviesesni laukeliai vadinami „baltais“ (arba „šviesiais“), o tamsesni - „juodais“ („tamsiais“). Žaidimo pradžioje yra šešiolika baltųjų ir šešiolika juodųjų figūrų.

Baltosios figūros išsidėsčiosios 1-ojoje gulstinėje (išskyrus pėstininkus, kurie išsidėstę 2-ojoje), o juodosios - 8-ojoje (pėstininkai 7-ojoje).

• Bokštai stovi kraštuose.
• Žirgai stovi šalia bokštų.
• Rikiai stovi šalia žirgų.
• Valdovė stovi laisvame d linijos laukelyje (baltųjų d1, juodųjų d8) ant savo spalvos.
• Karalius stovi šalia valdovės.

Tarp pradedančiųjų valdovės padėtis įsimenama fraze „valdovė ant savo spalvos“.

Kiekvienas laukelis šachmatų lentoje yra užrašytas raidės ir skaičiaus pora. Vertikalios šachmatų linijos (vertikalės, rečiau - statinės) žymimos raidėmis nuo a iki h, nuo baltųjų kairės pusės (valdovės sparnas) iki dešinės (karaliaus sparnas). Horizontaliosios linijos (horizontalės, rečiau - gulstinės) žymimos skaičiais nuo 1 iki 8, pradedant nuo linijos, kurioje išsidėsčiusos baltųjų figūros (išskyrus pėstininkus). Pavyzdžiui, baltųjų karalius žaidimo pradžioje stovi ant laukelio e1, o juodųjų valdovės sparno žirgas – ant b8 ir gali eiti į a6 arba c6.

Kiekvienas žaidėjas žaidimo pradžioje kontroliuoja po vieną figūrų komplektą (baltuosius arba juoduosius). Baltieji pradeda pirmieji ir gali patys pasirinkti ėjimą (jei jis galimas), o juodieji atsakyti savo pasirinktu atsakymu. Po to baltieji vėl daro ėjimą ir t. t. Ėjimai dažnai turi būti labai gerai apgalvoti. Žaidimas tęsiasi tol, kol žaidėjas gauna matą, pasiduoda, arba partija pasibaigia lygiosiomis susitariant, pritaikant trijų ėjimų taisyklę, penkiasdešimties ėjimų taisyklę, pasitaikant patui ar (jei žaidžiama oficiali partija ar turnyras) per teisėją (žr. žemiau). Jei žaidėjai žaidžia su laiko kontrole, tai jei žaidėjui pasibaigia laikas, jis pralaimia (išskyrus situaciją, kai jo priešininkas turi tik karalių).

Pagrindiniai ėjimai

Kiekviena figūra vaikšto skirtingai, per neužimtus langelius, išskyrus kirtimo atvejį.

Išskyrus žirgą, figūros negali šokinėti per kitas figūras. Kai figūra nukertama, ją nukirtusi figūra atsistoja į nukirstos figūros laukelį (išimtis - kirtimas prasilenkiant). Nukirsta figūra pašalinama iš žaidimo. Karalius gali būti šachuojamas, bet negali būti nukirstas (žr. žemiau).

• Karalius gali eiti į kiekvieną laukelį šalia savęs, jei tie laukeliai nėra atakuojami priešininko, nes karalius – vienintelė figūra, kuri negali eiti į varžovo tiesiogai atakuojamą laukelį.
• Bokštas vaikšto laisvais laukeliais vertikaliai ir horizontaliai neribotą skaičių (išimtis - rokiruotė).
• Rikis vaikšto laisvais laukeliais įstrižai neribotą skaičių.
• Valdovė vaikšto kaip bokštas ir rikis.
• Žirgas eina du laukelius kaip bokštas vertikaliai ir vieną horizontaliai arba du horizontaliai (t.y, kaip „L“ raidė, paversta 90, 180, 270 laipsnių kampu arba nepaversta visai). Žirgas gali šokinėti per figūras, nesvarbu ar savo, ar priešingos spalvos.
• Pėstininko ėjimai yra sudėtingiausi:

• Pėstininkas gali eiti vieną laukelį į priekį, jei jis nėra užimtas. Iš pradinės padėties jis gali eiti du laukelius, jei jie abu neužimti. Be to pėstininkas, priešingai nei kitos figūros, negali eiti atgal.
• Pėstininkas yra vienintelė figūra, kuri kerta kitaip negu vaikšto. Jie kerta figūras, kurios pėstininkams būna per vieną langelį įstrižai priekyje, bet negali eiti į tuos langelius, jei jie yra tušti.
• Pėstininkas taip pat turi du specialius ėjimus – kirtimą prasilenkiant („en passant“) ir virtimą.

Šaškių taisyklės

Žaidėjų tikslas šaškėse – nukirsti visas priešininko šaškes arba sudaryti tokią situaciją, kad priešininkui nebeliktų ėjimų. Šaškės žaidžiamos paeiliui, po vieną ėjimą ant juodos spalvos langelių. Žaidimą pradeda šviesiosios (jei nesusitarta kitaip) ir einama tik įstrižai, po vieną langelį (taip vaikšto paprastos šaškės, nevirtusios damomis). Priešininko šaškė nukertama peršokant per ją, kirtimas yra privalomas ir gali būti atliktas pirmyn ir atgal. Vieno ėjimo metu gali būti atlikti keli kirtimai, jeigu peršokus šaškę atsiduriama langelyje šalia kitos kertamos šaškės. Iki galinės linijos („Karalių eilės“) nuėjusi šaškė pavirsta dama (šaškė apverčiama), kuriai suteikiamos papildomos galios – ji gali vaikščioti daugiau negu po vieną langelį iki pat lentos kraštų tiek prieš kirtimą, tiek po jo. Šaškė pavirsti dama gali ir kirtimo metu, jeigu viename iš kirtimo etapų ji atsiduria ant galinės linijos.

Nardų taisyklės

Nardai – tai labai senas stalo žaidimas dviems žmonėms. Naudojama speciali lenta, po 15 šaškių kiekvienam žaidėjui ir du kauliukai ėjimams. Žaidimo tikslas: anksčiau už priešininką nuimti visas šaškes nuo lentos. Šaškę galima dėti ant neužimto trikampio arba to, kuriame yra viena priešininko šaškė. Taip pat galima šaškę dėti ant savų šaškių – nesvarbu kiek jų yra tame trikampyje. Kai iškrenta du vienodi kauliukai, einama keturis kartus po tiek, kiek iškrito. Pvz., iškrito 3 ir 3, vadinasi einama 3+3+3+3. Kai savo šaškę uždedame ant vienos priešininko šaškės, pastaroji "numušama" nuo lentos ir dedama ant vidurinės pertvaros. Dabar priešininkas išmetęs kauliukus pirmiausia privalo nukelti šią šaškę, pradedant nuo pradžių (nuo 24 trikampio). Jei tai neįmanoma, ėjimas praleidžiamas. Kitų šaškių judinti negalima! Todėl reikia stengtis, kad lentoje būtų kuo mažiau pavienių šaškių.

Kai visos šaškės pasiekia paskutinį lentos ketvirtį (6-1 trikampius), galima jas nuimti nuo lentos. Tai daroma taip: ritami kauliukai; jei, pvz., iškrito 3 ir 6, galima nuimti ant trečio ir šešto trikampio esančias šaškes. Jei nėra šaškių, kurias galima nukelti, galima su esančiomis šaškėmis eiti pirmyn. Pvz., iškrito 3 ir 6, tačiau trečiame trikampyje šaškių nėra; tuomet galima nuimti šaškę nuo šeštojo trikampio, o šaškę nuo penkto arba ketvirto trikampio perkelti pirmyn (ant 2 ar 1 trikampio).

Kai žaidėjas pirmas nukelia visas šaškes, o priešininkas dar nenukėlė nė vienos – jam tai dvigubas pralaimėjimas (kaip sakoma, "sausai"). Jei priešininkas spėjo nuimti bent vieną šaškę, tai yra paprastas pralaimėjimas. Na, o jeigu nukėlus visas šaškes priešininko šaškė vis dar yra "numušta" arba yra varžovo paskutiniame ketvirtyje, tai laikoma trigubu pralaimėjimu.